Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas? Pasaulinė pandemija ir šalyje įvesti ribojimai privertė susimąstyti apie galimus pokyčius gyvenamojoje aplinkoje. Pavasarį įvestas karantinas atkreipė dėmesį į būstų kokybę, erdvumą ir paskatino galvoti apie tai, kokiuose namuose gyvensime ateityje. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis dalinosi įžvalgomis, kaip keičiasi sostinė, jos infrastruktūra ir kokios tendencijos numatomos būstų rinkoje.
Koronavirusas nesumažino noro įsigyti būstą
Kaip teigia ekonomistas Ž. Mauricas, užklupus COVID-19 pandemijai buvo baiminamasi kainų korekcijos ir vangesnio būstų įsigijimo. Tačiau pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, jog to pavyko išvengti ir pastebimas tik kainų kilimo sulėtėjimas. „Galime pasidžiaugti, kad būstų sandorių skaičius atsigavo sušvelninus karantino sąlygas ir rugsėjo mėnesį netgi viršijo pernai metų rugsėjo mėnesio lygį. Šį teigiamą pokytį lėmė tai, jog Lietuvos ekonomika susitraukė žymiai mažiau nei buvo prognozuota, taip pat sugebėjome gana greitai sumažinti darbo netekusių žmonių skaičių.
Dar vienas aspektas, lėmęs vėl suaktyvėjusią būstų rinką, – tai, kad žmonės, namuose praleidę daugiau laiko, įžvelgė ir savo turimų būstų trūkumų. Sandorių skaičių augina ir COVID-19 sustabdyta migracija. Pavyzdžiui, per metų laikotarpį nuo pernai liepos 1 dienos iki šių metų liepos 1 dienos Vilniuje gyventojų skaičius padidėjo 10 tūkst. gyventojų – akivaizdu, kad sostinė plečiasi ir sparčiai auga.
Biurai keičiami į gyvenamuosius būstus
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pastebi, kad karantinas nepaskatino žmonių bėgti iš miesto į atokesnes vietoves, o miesto centre suplanuoti biuro pastatų projektai dabar aktyviai keičiami į gyvenamųjų pastatų projektus.
„Gyvenamųjų būstų rinka pasirodė gyvybingesnė nei biurų rinka. Miestai istoriškai išgyveno daug negandų ir sukrėtimų. Tačiau tai nepakeitė žmonių noro keltis į miestus, būti įvykių centre ir arčiau teikiamų paslaugų. Miestas, kaip gyvenamoji vieta, vis dar išlieka patrauklus, tad nemanau, kad ir po šios pandemijos kažkas stipriai pasikeis,“ – teigia M. Pakalnis.
Pasak architekto, anksčiau vyravo mažesnių būstų mada – kai kuriems žmonėms jis buvo tik nakvynės vieta. Dabar, pasak M. Pakalnio, vartotojai nori ne tik būsto, tačiau ir geros infrastruktūros – individualaus namo komforto geroje miesto vietoje.
„Manau, pagrindinė netolimos ateities tendencija turėtų būti būstai gerose miesto vietose, kuriuose gyvena kompaktiškos bendruomenės, o jas supa gerai išvystyta infrastruktūra. Kalbu apie būstus, kur kiekvienas turi savo erdvę, gali išeiti į lauką, pasistatyti kepsninę, vaikščioti netoli nuo namų esančiame parke ar ramiai pasivažinėti dviračių taku,“ – pastebi M. Pakalnis.
Naujininkai – ateities prestižinis rajonas?
Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad miesto centras ir toliau bus formuojamas tokiuose rajonuose, kaip Naujamiestis, Šnipiškės. O tiems, kurie nori investuoti ir turi finansinių galimybių, architektas rekomenduotų įsigyti gamyklinius pastatus Žemuosiuose Paneriuose ar gyvenamąjį būstą Naujininkuose, nes, pasak jo, čia ateityje bus vystomi perspektyvūs projektai. Kaip pavyzdį M. Pakalnis pateikia Užupį, kuris perėjo visą rajono raidos istoriją – kažkada buvęs prastos reputacijos rajonas tapo menininkų centru ir net prabangių įstaigų vieta. „Puikiai pamenu laikotarpį, kai dar 1996–1997 metais vykdant rajono raidos etapą, ten eidamas dėl saugumo su savimi pasiimdavau dujinį pistoletą. O dabar tai – prestižinis rajonas. Manau, kad kažkas panašaus gali nutikti ir su Naujininkais – staiga žmonės, kurie gyvena prastame namelyje, gali netikėtai atsidurti naujų įvykių sūkuryje.“
Kaip pastebi architektas, natūralu, jog žmonės ieško vietų, į kurias galėtų pabėgti, ramiai leisti laisvalaikį, tačiau jis nemano, kad visuomenėje staiga pradės dominuoti atsiskyrėliai, masiškai persikeliantys į namukus ar sodybas pamiškėse. „Žmonėms reikia socialinių kontaktų, tad manau, kad jie gyvens ir laiką leis mieste, kur gali gauti kultūros, švietimo paslaugų, galimybę susitikti su žmonėmis gyvai. Šis „išjungimo laikotarpis“ ir parodė, kad žmonėms reikia žmonių ir gyvo bendravimo.“
Pagal ką žmonės renkasi būstą?
Priešingai nei M. Pakalnis, Ž. Mauricas nepritaria nuomonei, kad žmonės mieliau rinksis gyventi miestuose. Populiarėjantis darbas iš namų ir vis didesnį pagreitį įgaunanti internetinė prekyba lems, kad žmonėms bus patogu gyventi ir užmiestyje. „Manau, kad motyvacija kraustytis iš miesto centro į užmiestį didės. O štai čia atsiranda iššūkis didmiesčiams – kaip išlaikyti žmones miesto centre, kad miestai neištuštėtų. Ši tendencija gali būti ilgalaikė, nes prioritetu taps ne atstumas iki namų ar iki darbo, o bendruomenė, kuri tave supa. Dėl to siekiant išlaikyti darnią miesto plėtrą, žmonėms reikia siūlyti kokybiškus, darnius projektus – kurti daugiabučius su nuosavo namo jausmu. Į tai turėtų judėti ir Vilnius,“ – pastebi Ž. Mauricas.
Abu ekspertai Vilniaus miesto ateitį vertina pozityviai ir mano, jog miestas augs labai sparčiai. Tai atneš daug galimybių bei iššūkių, nes suvaldyti šį procesą bus gana sudėtinga. Vis dėlto, pasak jų, tinkamai investuojant į viešąją infrastruktūrą bei šiuolaikiškų rajonų plėtrą, miestas turi labai daug perspektyvų.
