Saulės energija pastaraisiais metais tapo vis populiaresne ir prieinamesne alternatyva tradicinėms energijos šaltiniams. Tiek asmenys, tiek įmonės vis dažniau renkasi saulės energiją kaip būdą ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir prisidėti prie tvaresnės ateities.
Saulės energijos privalumai
Pirmiausia, saulės energija yra švari ir atsinaujinanti energijos forma. Skirtingai nei tradiciniai iškastiniai energijos šaltiniai – saulės energija neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas. Tai padeda mažinti klimato kaitą ir užtikrina švaresnę aplinką. Be to, saulės panelės sumažina priklausomybę nuo importuojamų energijos šaltinių, o tai gali būti ypač svarbu mažesnėms šalims, siekiančioms energetinės nepriklausomybės.
Statistikos tendencijos
Pasak Europos saulės energijos asociacijos (SolarPower Europe) – 2022 m. saulės energijos gamyba Europos Sąjungoje išaugo 22% ir pasiekė daugiau nei 250 GW (gigavatų) instaliuotos galios. Lietuvoje saulės energijos sektorius taip pat patiria spartų augimą – 2023 m. šalyje buvo įdiegta daugiau nei 250 MW saulės energijos, o bendras instaliuotos galios kiekis viršijo 1 GW.
Lietuvoje saulės energija sudaro apie 8 % bendros energijos gamybos, ir šis skaičius nuolat auga. 2022 m. saulės energija Lietuvoje padidino savo dalį beveik 15 % lyginant su ankstesniais metais. Daugiau nei 35 000 Lietuvos namų ūkių dabar turi saulės energijos sistemą, ir šis skaičius nuolat didėja.
Ekonominiai aspektai
Investicijos į saulės energiją ne tik mažina energijos išlaidas, bet ir gali padėti kurti naujas darbo vietas. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. saulės energijos sektorius sukurs apie 1,5 milijono naujų darbo vietų visoje Europoje. Be to, saulės energijos technologijos nuolat tobulėja, todėl kainos sparčiai mažėja. 2023 m. saulės energijos sistemų įrengimo kainos sumažėjo iki 50 % nuo 2010 m., o tai dar labiau skatina jų diegimą.
Tvarumo ir ateities perspektyvos
Saulės energija turi didelį potencialą prisidėti prie tvaraus vystymosi ir klimato kaitos mažinimo. Kai kurios šalys, tokios kaip Vokietija ir Švedija, jau pasiekė 40-50% energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva, siekdama ambicingų klimato politikos tikslų, taip pat planuoja padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį iki 45% iki 2030 m.