Mums visiems tenka klysti, tai nėra paslaptis. Nors tai gali sukelti labai nemalonius ir nejaukius jausmus, realybė yra tokia, kad klaidos yra neišvengiamos mūsų gyvenimuose. Taip pat, bent kartą gyvenime, visiems tenka suklupti finansiškai, kas gali nulemti tam tikrus nuostolius. Tačiau, ar jums tekę padaryti klaidą, kuri kainuotų milijonus?

Tikrai taip, yra ne vienas pavyzdys, kai viena paprasčiausia klaida sugebėjo sukurti tokias situacijas, kurių nuostoliai siekė milijonus. Tai ypatingai galima pamatyti programavimo srityje, kur viena nekalta klaidelė kode gali sukelti visiškai nenumatytas ir labai nuostolingas pasekmes. 

Kaip gali klaida kode tapti nuostolinga?

Iš pradžių tai gali atrodyti nerealu arba neįmanoma, tačiau klaidos koduose tikrai gali turėti kritinių pasekmių. Visgi, šiame moderniame amžiuje, visos programos, sistemos, algoritmai ir įrenginiai yra paremti didžiausia išklotine kodų, kurie viską valdo ir reguliuoja. Kuo didesnis ir platesnis tampa kodas, tuo didesnė tikimybė, kad skaičių ir raidžių jūroje gali įsivelti klaida. Nors tai gali atrodyti kaip maža ir didelės įtakos neturinti smulkmena, iš tikrųjų ji gali turėti labai rimtas pasekmes.

Dėl bent vieno neatitikimo kode gali kilti keli scenarijai. Jis gali likti nepastebėtas ir neturintis didelės įtakos arba jis gali sutrikdyti visos sistemos veiklą, kas reikalautų papildomo laiko ir pastangų, kad pataisyti. Tačiau, gali atsitikti ir taip, kad ta klaidelė gali likti nepastebėta ir nekelti problemų sistemos veiklai, nors realybėje ji būti tarsi tiksinti bomba. Ta klaida gali išryškėti tik po laiko, padariusi siaubingus nuostolius ir sukėlusi didžiules problemas visai įmonei.

Kaip klaidos kode kainavo milijonus

Nuo tokių klaidų nėra apsaugoti net ir didžiausi pasaulio vardai. 2016 metais internetinės prekybos milžinės „Amazon“ kode įsivėlė klaida, kuri leido lankytojams prekes įsigyti už žymiai mažesnes kainas negu jos buvo vertos. Kol klaida buvo atrasta ir pašalinta, žala jau buvo padaryta ir įmonė buvo praradusi milijonus dolerių.

Dar skaudesnė buvo 2003 metų situacija, kai JAV ir Kanados elektros tinklas patyrė gedimą dėl sisteminės įrangos klaidos. To pasekoje tūkstančiai žmonių kelias dienas liko be elektros, o patirti nuostoliai kainavo ne milijonus, o milijardus.

Deja, tačiau klaidos sistemose gali pakenkti ne tik finansiškai. XX amžiuje nesuderinta sistema „Therac-25“ radioterapijos įrenginyje turėjo tragiškas pasekmes. Dėl klaidos kode, pacientai gavo per didelę radiacijos dozę, o kai kuriais atvejais tai baigėsi mirtimi. Negana, kad maža ir nepastebėta klaida sukėlė tiek finansinę, tiek reputacinę žalą, tačiau dėl jos keli žmonės neteko gyvybių.

Net ir lošimo automatai internetu nukentėjo 2012 metais, kai internetinių lažybų platformos „Betfair“ sistemoje įsivėlė klaida. Svetainės lankytojams buvo pateikti neįprastai aukšti koeficientai, kuo jie labai greitai pasinaudojo. Vos per kelias valandas „Betfair“ patyrė daugiau nei milijono dolerių nuostolį. Net ir bandydama atšaukti klaidingas lažybas ir grąžinti pinigus, ji vis tiek patyrė didžiulį smūgį tiek savo finansams, tiek savo reputacijai.

Kaip išvengti tokių brangių klaidų?

Kad ir kaip skaudžiai skamba tokios situacijos, į jas privaloma žiūrėti kaip į pamokas. Tokios nepavydėtinos klaidos gali tapti vertingomis pamokomis ne tik nukentėjusioms, bet ir kitoms įmonėms. Tai skatina dažniau atlikti sistemos kodų patikrinimus ir pašalinti bet kokius rastus nesklandumus.

Svarbu atsiminti, kad klaidos programavime yra neišvengiamos, tačiau turėtų būti įdėtos didelės pastangos, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau ir jų nuolat būtų ieškoma. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad nuostolingos arba tragiškos situacijos kartotųsi kiek įmanoma rečiau.