Kai žiūriu į Skandinavijos miestų nuotraukas socialiniuose tinkluose, visuomet krinta į akis tie jaukūs mediniai namukai su ryškiais fasadais. Atrodo, lyg iš pasakos – spalvingi, šilti, kvepiantys pušų derva. O paskui grįžtu į Lietuvą ir matau mūsų betoninius daugiaaukščius, plytų namukus ar šiuolaikiškas stiklo konstrukcijas. Kyla klausimas – kodėl mes, turėdami ne mažiau miškų nei skandinavai, nesirenkame medinius namus?

Šis kontrastas ypač ryškus, kai prisimeni, kad mūsų protėviai irgi gyveno mediniuose namuose. Juk senos Lietuvos sodybos buvo išskirtinai medinės, o miestų centruose iki šiol stovi mediniai pastatai iš XVIII–XIX amžių. Kur dingo ta tradicija ir kodėl ji taip stipriai išliko šiaurės kaimynų kraštuose?

Klimato ir kultūros skirtumai

Pirmiausia reikia pripažinti, kad Skandinavijos šalys turi šiek tiek kitokį klimatą nei mes. Ten žiemos ilgesnės ir šaltesnės, o medis puikiai izoliuoja šilumą. Tačiau tai ne pagrindinis skirtumas – mūsų klimatas irgi pakankamai šaltas, kad medinis namas būtų praktiškas sprendimas.

Didesnė problema yra kultūrinė. Skandinavijoje medinio namo statyba niekada nebuvo nutraukta. Norvegai, švedai ir suomiai per šimtmečius tobulino medinius sprendimus, kūrė naujus technologinius procesus, išlaikė amatininkų tradiciją. O mes sovietmečiu buvome priversti statyti iš betono ir plytų – medis buvo laikomas „atsilikusiu” materialu.

Technologijų plėtra ir standartai

Šiandien Skandinavijos šalyse medinio namo statyba – tai aukštų technologijų pramonės šaka. Ten naudojamos pažangios medienos apdorojimo technologijos, specialūs klijų ir apsaugos nuo drėgmės sprendimai. Medinės durys, langai ir kiti elementai gaminami su tikslumu iki milimetro, naudojant šiuolaikišką įrangą.

Lietuvoje tokių technologijų ir specialistų dar trūksta. Daugelis statybininkų vis dar žiūri į medinių namų statybą kaip į „senamadišką” užsiėmimą, nors realybėje tai vienas iš pažangiausių ir ekologiškiausių sprendimų.

Ekonominiai veiksniai

Prieš kelerius metus mano draugas Tomas nusprendė statyti medinį namą netoli Vilniaus. Jis ilgai ieškojo specialistų, kurie sugebėtų kokybiškai įgyvendinti jo sumanymus. Paaiškėjo, kad gerų medinių namų statytojų Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų, o jų paslaugos kainuoja ne mažiau nei tradicinio plytų namo statyba.

„Didžiausia problema buvo ne pačios medienos kaina, o specialistų trūkumas”, – pasakojo Tomas. „Norvegijoje ar Švedijoje tokių namų stato masiškai, todėl ir kainuoja pigiau, ir kokybė geresnė.”

Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai

Deja, Lietuvoje vis dar gyvuoja stereotipas, kad medinis namas – tai laikinas, pigus sprendimas. Daugelis mano, kad medis greitai pūva, dega, jame šalta žiemą. Tačiau šiuolaikiniai mediniai namai Skandinavijoje tarnauja šimtus metų, jie atsparūs ugniai ir puikiai išlaiko šilumą.

Kaip sakė garsi architektė: „Medis – tai gyva medžiaga, kuri kvėpuoja kartu su namais.” Skandinavai tai supranta ir vertina, o mes dar mokomės.

Aplinkosaugos aspektas

Šiandien, kai klimato kaita priverčia mus ieškoti ekologiškesnių sprendimų, medis tampa ypač aktualus. Medinio namo anglies pėdsakas žymiai mažesnis nei betono ar plytų. Be to, miškai yra atsinaujinantis išteklius, skirtingai nuo smėlio ar žvyro.

Skandinavijoje jau seniai tai suprato ir investavo į tvarų miškininkystės plėtojimą. Lietuvoje irgi turime didžiulius miškų plotus, tačiau medienos perdirbimo pramonė dar nepakankamai išvystyta.

Ateities perspektyvos

Džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, susidomėjusių mediniais namais. Formuojasi naujos kartos architektai ir statybininkai, kurie mato medžio potencialą. Galbūt už kelių dešimtmečių ir mes turėsime tokius pat jaukius medinius kvartalus kaip Stokholme ar Osle.

Kol kas tačiau tenka pripažinti – medinio namo statyba Lietuvoje vis dar yra egzotika, reikalaujanti daugiau pastangų ir investicijų nei tradiciniai sprendimai. Bet kas žino, galbūt būtent tai ir daro šį sprendimą ypatingą.